Po šakas vėjas išdykavo
Kol vaisiais medis puikavosi
Saulė vėrinius ant kaklo dėjo
Kol metų laikai jį nurenginėjo
Metai atėjo dar vieni praėjo…
O medį ir vėl nurenginėjo
Nuo medžio ašaras nurinkti
Pakilo vėjo ranka šlapia
Suglaudus lūpas nupūtė jas visas…