Jeigu aš būčiau man, aš numirčiau iš laimės,
Palikčiau toli abejones ir baimes.
Jeigu aš būčiau man, aš išeičiau iš proto,
Sugrįžčiau iš sapno, tavo sapnuoto.
Jeigu būčiau ne tau, tai tikriausiai jau niekam.
Man ramu, kad žinau - dar akimirkai liekam.
Dar minutę pabūnam, dar sekundę nemirštam,
Pasiklyst plaukuose leidžiam viens kito pirštam.
Būna žmonės sugrįžta, į namus, į save.
Būna tyliai supyksta, bet vis lieka drauge.
Būna visko, neslėpsiu, aš per daug nežinau,
Jeigu aš būčiau man, naktį būtų šilčiau.
man čia kažkas nuobodaus raiška, o mintim, na bent jau pirmi du posmai, atrodo kad gal kažkam asmeniškai tai būtų įdomu, bet neatrodo globalaus idėjinio tematinio turinio. o gal ir labai individualu, nežinau. man jie visai tolimi, kas čia prirašyta. nu va toks įspūdis. tačiau nesiimu vertinti, nes nežinau kas čia. apie ką čia, kas per idėja, ko dabar tie sakiniai taip sukreivazoti, nesuprasi kur čia galva kur čia kojos. kažkas fantastiško. bet kažkas yra pasakyti, daug spręsti, kad suprasti, galvosūkis dėliojant. man tokia poezija ne poezija, daugiau kažkoks kryžiažodžių sprendimas.