Nesuprantamas noras

Bet toji mantra staiga ėmė veikti, ir ji suprato, kad jos uždarą it perregimas stiklo rutulys pasaulį galima pakeisti. Galima pakeisti jo atsisakant, jį sunaikinant. Ji prisiminė vaikystėje turėjusi krabą stikliniame rutulyje, jai nepaprastai knieteję ištraukti tą sudžiuvusį gyvį laukan, pačiupinėti, pauostyti. Ir kartą, užsidariusi, kad niekas nepamatytų, vonioje ji sudaužė rutulį. Stiklai, rudo šarvo šukės, žiro ant žalio linoleumo. Krabas ir stiklinis rutulys pasirodė neatskiriami. Ji pati, nesugebanti būti tarp žmonių, nemokanti įsiterpti į jokį didesnės kompanijos pokalbį, vien stebinti pasaulį liūdnom, įdėmiom akim, su kalta šypsena, jautėsi it tas krabas stiklo rutulyje. Retkarčiais į tą savo rutulį ji įsileisdavo mane. Visados - tave, nors šią privilegiją tu priimdavai kaip savaime suprantamą dalyką, tiesiog - nė nepastebėdavai. Bet iš savo stiklinio rutulio pati ji niekada neišeidavo. Jį buvo galima tik sukulti, sudužtant pačiai...