rašyk.lt: Kūriniai / popierėlis / apie gyvenimą Kitaip

pavargusiom pienėm
palinksiu po kojom-
boružių take
numinsiu vargstančią žolę.
kas aš? -
paklausiu mirštančio klevo.
grįžus pailsėti mėnulio pavėsį,
išgersiu liūdesio sirupą,
o žemės lūpas aš pajusiu paslydus-
gyvenimo saujoj juk miršta visi.

Blogas komentaras Rodyti?

2008-07-31 17:33

Lugnis

kai pienės pavargsta žydėti - pūkuojas
pakyla pūkeliai lengvi iš po kojų

boružė - raudona uogelė -
taškuojas
žolėj nepavargsta
bet kartais dejuoja
vabzdžiai kirminiukai
boružės driežiukai
pavasarį kartais uždūsta
gaisrukuos
kada ranka žmogaus užbrėžusi degtuką sausą žolę liečia
o aitrūs dūmai kyla naktyje į mėnesienos klėtį vėsią

ir liūdesio sirupo čia nesurasi
nors ir susigalvosi slidinėt dramatiškai verksmingai tąsiai -
nemirtingumo kūno
siekti atkakliai -
pavargsi - juk visi mirtingi amžinai...
-----------------------------

o gal čia apie gyvenimą, po kokios atominės bombos sprogimo, kai pienės pavargsta, ir nebeapsipūkuoja. na tada manau ir žmogus pasidžiaugs, jei labai jo kūną nuvargins ir iškankins atsitikę efektai - dar pasidžiaugs kad gyvenimas ne amžinas. kur liūdesys?

tuščiai dramatiškas. raiška vaikiško kūrinuko. kažkokia tokia savo įvaizdžiais.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas