Išpažintis Tau

Laikais, kai žodžiai nieko nebereiškia,
Tu man sakei stipriausius iš visų.
O tai, kas liko neištarta,
Lai sklando tarp akimirkų dviejų.

Pasaulyje, kur klesti apgavystės,
Aš papirkau tave lojalumu.
O tai, kas dar nepadaryta,
Tebus skolos raštelis tarp draugų.

Vieną dieną pasitraukiau vardan tavo laisvės
Dėl to, ką padarei, ir dar labiau ko ne,
Neslėpsiu, nuoširdžiai bandžiau tave apkaltint,
Prieš kunigą mušaus krūtinėn už tave.

Bet mano nuodėmė didesnė:
Liūdnai vieniša siela tapau pati,
Kai tau nesinorėjo laisvės,
O nuodėmė tik ta, kad jų dar neturi.