Vėjavaiki! Gražuoli, tarp dulkių kelių,
Per tavo pažinimą aš keliu-Palaimą, virpesi, tylejimą žiedų Be to nemoku, jau ir negaliu... Likimo paukšti tarp gaisrų, Per tavo sielą aš einu! Į šilumą, į kančią vėl keliu Atokvėpį tylos maldų... Per tavo pažinimą aš save
Į žemę leidžiu ir į dangų.
Paliesk ir nepaleisk. Ir vesk mane į t ą buvimą žmogui brangų...