Ar kada bandei nuspėti likimą,
atriektos duonos riekės.
O aš bandžiau atrasti adresą,
kurio gyvena jos aromatas.
Ar bandei įminti melodijos
sielos godas ir paslaptis.
O aš stovėjau prieš pilnatį,
ir stebėjausi, kokia melodinga
gali būti tyla, kai atrandi jos groži.
Ar kada bandei nusišypsoti valkatai,
betiesiančiam ranką išmaldai.
O aš bandžiau jo akyse atrasti
raktą, nuo sielos skrynios,
kur uždaryta tūno pagarba.
Ar kada bandei išduoti kitą, kad
nesugriautum savo spalvoto pasaulio.
O aš klupau ir keliausi, įkyriai mindama
vos žymią likimo paskirties liniją.
Ar kada bandei apginti savastį,
kuri tūkstančių vilkų bandė išlysti lauk.
O aš bandžiau atrimo paliktą nuoskauda,
įvilkti avelės kailin, ir prašyt išrišimo...
Ar kada bandei gyvent su skausmu,
Ir neieškoti kaltės kitų žmonių lūpose.
O aš buvau iki skausmo atviras,
kai kiti slėpė savo vardus ir veidus.