Avy plika gena
Aukso vilna nukirpta.
Palikai mane tu nuoga
Išdavei mane.
Kai mėnulis juokiasi,
Ir verkia saulė horizonte…
O žemele motina!
Kūną apsikabinai.
Ir dūšią dūkti palikai...
Mano siela vieniša,
Tolyje vaitos.
Kol upeliais šniokš,
Griovyje vanduo.
Padabinta auksu,
Utelėta vilna jos.
Avy plika gena
Sklidinuos žolės laukuos.
Tik dėl jos,
Mama karalienė,
Kailinius nešios.
Tik dėl jos
Saulę debesys užklos.
Avy plika gena,
Aukso vilna nukirpta,
Karalienė miega jau nebe jauna.
Ir po žemę laksto.
Siela vieniša.
Utelėta žemė,
Auksu papuošta.