Pamirštasis

Tylioj pamiškėj
Vienas vienišas
Vienkiemis stovi.
  Pro jo aukštus vartus
  tylus rytas įeina,
  rami naktis išeina,
  o vidurdieniai krenta
  į ilgą, nenupjautą žolę...
  Tik gandralizdyje
    ramybės gandrai nebeplasnoja....

        Kai namai pamiršti,
          kai langai užkalti, -
            pamatai užmarštim samanoja...