Sustoki trumpam

Sustoki trumpam...
Kai pro šalį prabėgęs lietus atsidauš į tave.
Nuriedės tavo skruostu, palietęs akis apsiverks
Ir nukris į  įšąlusią žemę, lyg į širdį sudužusią
Nespėjęs ištirpt į tave atsigręš.

Sustoki trumpam...
Kai iš tūkstančių  žvilgsnių, veidų ir šešėlių atskirsi mane,
Kad ir svetimą, pilką, bei keistai besišypsantį tarpe kitų minioje...
Aš sugrįšiu surinkti, nuriedėjusį lietų tavo delnais
Ir suvilgysiu širdį, kad ji atsigaus... o gal vėl užsiskleis.

Bet tada jau žinosiu, kad kažkiek... gal keistokai, trumpai
Bet bandžiau prie tavęs prisiliet...
Bent  žinosiu jau kur nuėjei.

Sustoki trumpam...
Kai pro šalį prabėgęs lietus atsidauš į tave...