jūs marinos cvetaikinos persikūnijimas
po jos savižudybės 19.. nepamenu jau kelintais
bet jaučiuosi jos sugrįžimo liudininku
ir testimoneriu lėle su papūgėlės
išlesiota akimi
nepritariate skaitytojui Lugniui, jog Lugnis nepritaria esamam teksto pavadinimui? hmmm.
Aš to nepasakiau, ką teigiate jūs, t.y. citata: ...nepritariu Lugnis, kad "suabsoliutintas ilgesys(nors šios sąvokos nelaikau itin tikslia) negali būti vadinamas/ tapti liga." --- juk nesakau pavadinimo "suabsoliutintas ilgesys." sakau "Ilgesio nelaisvėje"--- ir galima paieškoti dar taikliau. "Ilgesio vergijoje" "ilgesio belaisvis" ir panašiai. O taip atsitinka Tada, kai suabsoliutina ego (esantis kiekviename iš mūsų) savo jaučiamą jausmą iki Absoliuto. Jūs ne taip supratote, žmogau pasivadinęs slapyvardžiu xp. :)
O jau, gali bet kas peraugti į ligą, į patologiją, tačiau skaitant šį tekstuką nieko patologiško nematau, (jog tekste būtų išreiškiama lyrinio subjekto patologija) greičiau literatūriškai kalbama apie vergiją ilgesio nelaisvėje. jei būtų kažkas patologiško išreikšta tekste (įvaizdžiais, metaforomis, ar žodžiu, noras kėsintis, surišti ir pririšti subjektą kurio ilgimasi, ir panašiai, gal tada jau ir "liga". dabar greičiau "ilgesio vergijoje" "ilgesio belaisvis." o kas gali ir kokios tendencijos, tai daug kas gali būti ir nebūti. Bet žiūriu į esamą tekstą.
nepritariu Lugnis, kad "suabsoliutintas ilgesys" (nors šios sąvokos nelaikau itin tikslia) negali būti vadinamas/ tapti liga. tačiau tai ne poezijos o psichologijos dalykas.
nors... dostojevskis ne vieną savo veikėją susargdindavo "nervų ligomis" :) o vienas turbūt ne itin žinomas danas net tokią brošiūrą iškepė pavadinimu "liga mirčiai", kurią tamsuoliai drįsta filosofijos veikalu vadinti :) (tiesa, ten apie neviltį, bet anyway).
o kūrinukas man patiko. gražiai, jautriai užfiksuota lyrinio subjekto vidinio pasaulio fotografija, puikiai atskirtos eilutės padeda išlaikyti tvarkingas pauzes ir neskubėti. patiko žaidimas ugnimi. žodžiu- skaitomas darbas.
nekontroliuojamas ilgesys, nesuvaldomas, kada jis pradeda valdyti besiilgintį - tai būtų suabsoliutintas ilgesys, gal toks nekontroliuojamas prieraišumas, vis tik nesiečiau su sąvoka tokia kaip Liga, šio reiškinio. "Ilgesio nelaisvėje", greičiau taip. nors galima paieškoti dar taikliau. Liga, na jau perlenkta lazda. Ilgesys geras dalykas, kaip ir visi jausmai, kad ir prieraišumas kol nepatampi jausmų vergu - suabsoliutindamas juos. jei taip atsitinka, esi jų vergijoje, nelaisvėje, belaisviu.
ne koks pavadinimas. o pakalbėjimas, jis gali būti gilesnis, pasirodyti gilesniu, jei atrasti tikslų pavadinimą - kuriame būtų esmė - esmės atspindys pavadinimo sąvokoje.
o toliau -
nusimezgu baltas kojinaites, braidau po žalias pievas, nuliuoksi ruda lapytė, praskrenda krankiantis paukštis neišpasakyto didumo, maklinėja netoliese gandras lyg manęs ir nebūtų ir darosi šviesiau nei šviesu - pasaulis vėlei tveriasi, žali kūdikiai auga leisdami augti ir miestui, nes jie už jį protingesni: liuoksi, mekena, čirpia, krankia ir skraido;)