Tu tūkstančius kartų dingai
Ir tūkstančius kartų Tu gyvenai
Laiko sūpynėm supais
Klaidų iš žmonijos neatėmei.
Gimei Tu nuskendusiam mieste
Miršti? Tu tiesiog pradingsti.
Ir vėl gyveni kitoj vietoj
Jau kitas žmogus Tu esi.
Ir niekas nežino troškimo
Kuris vis dar kirba giliai
Bet viskas, ko trokšti Tu -
Numirti ramybėj tylioj.
Sau smeigsi tu peilį krūtinėn
Ir liksi gyventi vistiek
Kai laikas ateis - Tu išeisi,
Brangus piligrime, tik tiek.