Ilgesys

Guliu tavo lovos pusėje lyg tavo kūną liečiu
Antklode
Tavo šiluma su manąja alsuoja.
Pasiklydęs  pluošto labirintuose
Kvapas.
Pro jį į dangų žvelgiu.
Baltai mėlynas languotas
Įkalina pražūtingą mintį.
Lyg paukšte narve
Blaško sukaustyta laisvę.
Tu svetimam tarpdury
Delne migdai
Mano vaikišką nerimą.
Grudais į derlingą žemę
Brandintą gelmėse ateičiai maitinti.
Tik judesys
Vėjo dvasioms šnabžda pasaulio tiesas
Laužant mėlyną tolį balta lazda:
„Kaip dabar prisimenu... „
Nesuprantančių akių juokas gulasi ant dugno
Baltais pelenais barstomas
Jis suras savo dienas dalintis laime.
Tavo žvilgsnis ji parklupdys
Patekėjęs slenksty.