Pilkos dirvos gabalėlis,
glaudžiai prigludęs prie savų;
prieglobstį suradęs mažas vabalėlis,
draugiškai gyvena tarp sliekų.
Čia sušilę pluša milionai gyvių:
griauna, stato, puošia žemės interjerą,
kad ištartų - myliu,
nes geriau nebėra...
Jo buste sukurtam
saulė visad šviečia
ir mėnulio burtai
visados paliečia.
Miela žmogui būtų
gamtoje gyventi,
jei mintis pražūtų
tamsoje purenti.