Bembio gimimas

Bembiui buvo labai liūdna nebūtyje. Tamsu nors į akį durk. Ne, ne tamsu, ne tas žodis. Ten, kur buvo Bembis, tvyrojo amžinas rūkas ir buvo drėgna. Šaltis ir bjaurus nuobodulys ruošėsi jį visai pribaigti. Jis jau vos filko savo bekūnes kojas, kai ūmai jo galvoje švystelėjo netikėtas saulės spindulys. Pievos. Žydinčios šviesos nutvieskstos pievos, po kurias jis, Bembis, laksto kaip patrakęs, tik ir švytruoja ore jo kanopėlės. Ir jis vėl pradėjo svajoti, kuo norėtų gimti. Bembis nežinojo, kiek praėję nuo jo mirties, ir tas jo pasijutimas nebūtyje jau ir buvo pirmieji žingsniai į gyvenimą. Tik, žinoma, dar reikėjo gimti.

Ir dabar Bembio galvoje ėmė ūžti tūkstančiai rūpesčių. Jis ėmė svarstyti, kuo geriau būti, berniuku ar mergaite, kur gimti, mieste, kaime, priemiestyje ar visai tarp miškų. Kokią pasirinkti šeimą, daugiavaikę ar būti vienturčiu. Kokį tikėjimą. Ir jau, žinoma, jis bus labai protingas, praktiškai tik gimęs, praktiškai jis bus net ne Bembis.

Ir Bembis ėmė tyrinėti žemę, kur jam čia nusileidus taip sakant žemiškuoju maistu maitintis. Žinoma, Bembis nebebus neaiškios kilmės mergaitė, jis bus berniukas. Toks įsikibęs į gyvenimą. jis dar nelabai žinojo, ką reiškė būti įsikabinusiam į gyvenimą, bet manė, kad taip bus gerai. Taip turėtų būti geriausia, Bembis būsimą gyvenimą planavo tik kaip geriausią. Jis buvo nusižiūrėjęs du jaunavedžius Italijoje, visai šalia Vatikano. Jie gyveno pasiturinčiai ir buvo labai kultūringi. Jie niekada Bembio nemuštų ir neskriaustų, nesukinėtų jam austų (neaišku iš kur, bet iš kažkur Bembis žinojo, kad ausis sukinėti yra blogai). Jis valgytų daug vaisių ir daržovių, ir būtų lieknas, žinoma, jei jis galėtų pasirinkti ir gimti keletą šimtų metų atgal, tai be jokios abejonės būtų princas, kurio labai geistų viena tokia graži princesė. Bembis išsirinko net datą: du tūkstantųjų metų sausio pirmąją dieną dvylika nulis nulis valandų. Žinoma, jam įteiks prizą. Vien už pasirodymą šitoje žemėje.

Bet šiaip tai Bembis neveltui nusižiūrėjo Italiją, kažkur giliai širdyje jis tikėjosi būti šventasis. Vieną gražią dieną jis mes viską ir išeis basomis kojomis. Bet ši mintis buvo kažkur taip giliai ir jam ji nebuvo visai maloni, nes iš kitos pusės jis norėjo būti „kietas“, važinėti „krūta tačke“, apsisukęs kaklą aukso grandinėmis,  gatvėje garsiai klausytis repo ir, žinoma, sėkmingai kabinti mergas. Kažkas čia buvo ne taip, ir Bembis tai juto visa savo esybe, juto, kad yra blogai, jog jis neapsisprendžia. Kad tik, žinoma, jo nusileidimas būtų sėkmingas, o paskui jau kaip bus, taip. Bembis kaip išgalėdamas vijo mintis apie būsimą suaugusį save. Bandė koncentruotis į gimimą norimu laiku norimoje šeimoje. Jis turi būti protingas, viską gerai suplanuoti, ne taip, kaip tada. Jis niekada nebus nevykėlis. Niekada.

Bembis juto, jog artinasi valanda, kada jis jau turėjo gimtis. Pakilo vėjas. „Kad tik viskas būtų gerai, kad tik viskas būtų gerai“, - kartojo užsimerkęs Bembis. Paskui pakilo dar stipresnis vėjas ir Bembis atsibudo tik belendąs pro kažkokį baisiai siaurą tarpą. Lindo jis sunkiai ir labai kankinosi, nes buvo labai didelis. Bembį apėmė siaubas, kai jis suprato, jog kūnelis yra toks didelis ir pro tą siaurą tarpelį niekaip nepralįs. Ir vėl jį ištrems į nebūtį šimtų šimtams metų. Paskui vėl stojo tamsa. Bembį teko traukti pro pilvą.

Tik ištrauktas jis ėmė klaikiai rėkti lyg pats būtų visa galva nesiveržęs šion dienos pusėn. Bet greičiausiai taip klaikiai jis klykė iš baimės būti paliktas pilve. Bembis jau klykė ilgokai, tik pilve jo nesigirdėjo. Bet, o siaube, jis nieko negalėjo matyti. Bet, o Dieve, aplinkui skambėjo ne daininga italų, aplinkui visi burbuliavo kažkaip savotiškai; Bembis dar pasistengė ir nustėro iš siaubo: aplinkui kalbėjo lietuviškai. Jis gimė Lietuvoje, šalyje, kuri buvo paskutinė jo gimimo vietų sąraše. Data? Kokia data? Mergaitė gimė 2000 metų sausio 16 dieną. Mergaitė? Čia Bembis visai neteko amo. Ir ėmė drebėti iš nevilties. Ne, ne tai svarbiausia, baisiausia, kad jam ir vėl nepasisekė. Jis norėjo apsiverkti, bet iš tos nevilties ėmė tik šaižiai klykti.

Štai tokia buvo pirmoji Bembio diena Žemėje. Bet ir ta dar nepasibaigusi.