Mirtinos nuodėmės

Tik pramerkiu akis, o dvasinio nuoguolio nepasotinamos rankos jau tiesiasi link kompiuterio klaviatūros. Viskas prasideda ryte – žmogiškąja silpnybe, kuomet kompiuteris įjungiamas CD pasiklausymui – pilnatvei. Tai aš vadinu įpročio letargu ir vaizduotės stoka. Protingas veidas – individuali išraiška... tik tomis trumpomis universaliomis akimirkomis, kuomet nuo kompiuterio monitoriaus pakyla purpurinės, sklidinos egoizmo akys, jis gaišina mano brangų laiką savo varginančiai nuobodžiomis kalbomis apie naujos programos įdiegimą... dievišką žaidimo versiją ir jo vulgarias detales... spalvinius elementus... didėjantį blogiukų skaičių... sunkėjančius lygius... Valandų valandos praleistos vėjais,, demaskuojant persekiotojus“,,, pražūtingai kovojant“,,, ryjant taškus“... Didėjantis kvailų neišmanėlių skaičius prie šalto stiklinio ekrano...
Virtualus pasaulis kibernetinėje erdvėje, neturintis konkrečios geografinės vietos panaikina laiką... begalybę trunkantis akimirksnis... amžinos tąsos... bukas nuobodulys... Dykinėjimo menas eikvoja gyvenimą nepasotinamiems www: //http.... klystkeliams. Komedija tampa tragiška - tragedija virsta farsu... baigęs privilegijas, stačia galva pasineria į dvasinį nuopolį, kuriame spindi apdairi Windows užsklanda... absoliuti būtinybė... Žinau, kada prisijungia prie terminalo, nes iš tolo girdžiu, kaip jo stygos suskamba darniu akordu... išdavikai - padažnėjęs pulsas... padidėjęs arterinis kraujospūdis... žaibas persmelkia be griausmo...
Vieninteliai intelekto instrumentai: copy, paste, enter... Tai jau nebe kaprizas... tai visą gyvenimą trunkanti aistra... Jis nuoseklus visur, išskyrus šią neapdailintą nuolaužą, kurioje gali įžvelgti tik mikroschemą, valdančią visą pasaulį. Be šios, tobulai bjaurios dėžės, pasaulis jam atrodo pernelyg mažas... netobulas... gyvenimo tragedija... Minkštutėlę pagalvę dažnai atstoja vargana kompiuterio klaviatūra, o šiltas šeimyninis guolis, kuris nekurstomas jau ir taip baigia užgesti, paveržiamas biuro kėdės... Savo beširdišku temperamentu jis tapo dekoratyviniu egzotišku augalu... sukvailėjimu - žavingai aikštinga lytimi... taktiško žmogaus reputacija... pagirtinas dalykas...
Nesaikingumas mane išsekino... nugludino charakterį... niekniekis... susigyvenau su vienatvės džiaugsmu... dabar dažniausiai kalbu viena – sutaupau laiką ir išvengiu ciniškų ginčų. Kalba... prapultis... jis prisimena tai, apie ką nekalbėta... ko nebuvo... Tokį pasiaukojimą, begalinį dosnumą reikėtų uždrausti įstatymu, nes jis tvirkina tuos, kuriems aukojamasi – komplikuoja gyvenimą... klaiki akimirka... kasdien matau jo fizinio nykimo ženklus... Visa diena prabėga kaip nemalonus ketvirtis valandos. Niekada nepagalvojau, kad tai bus viena didžiausių jo gyvenimo pagundų. Didelės aistros - mažos dozės... tai buvo banali išpažintis... išgryninimas... dabar, jau ją atlikus, kažkas užgęso manyje... viena esybė. Aš paspaudžiu DELETE...