Akių liūdnumas vėlei pastebėtas
šis rytas tamsoje brandintas
dar nakties skeletas
vaiduokliškam mėnulio pakrašty
garsus sprogimas - skleidžias žiedas
sugundys dieną tik į jį žiūrėti
lakštingalos snape giesmė jau verias
vienuolių lūpos rytmetinei maldai
tarp obuolių ir vyšnių dar agrastų
tarp sraigių alpinisčių jos ant sienų
žemyn jau sliuogia
laikų kaita nepavaldi šiems bokštams


indulgencija









