Užtrukus viešnagė

Šitoj pily tikėjaus pragyventi
Ir gegužes, ir kovus, ir bites.
Tegu nuplaus dabar – paleidžiu lapkritį sroventi –
Nuo plinkančių  balandžių bent rankas

Nauji vaistai prikels tave gyventi,
Nauji vaizdai grąžins atgal dienas,
Kaip kepdavai sekmadieniais po antį
Ant staltiesės kol piešdavau lėkštes

Tau vakarų vaistai leis nebevengti;
Mane tie patys į kapus nuves
Tai, kas tave rytais priverčia keltis,
Nuodais man tapo per kelias dienas

Šita pilis – kažkur už Dievo ančio.
Sakydavau -  toli, bet na ir kas?
Dabar matau, kad niekaip neištverčiau
Kelionės dar vienos iš rankų į rankas