Rasa

Sutikau žolynuos rasą,
Vaikštančią iš lėto, basą.

- Ką darai čia? - klausiu jos. -
Vaikštai nuo pačios aušros?

- Taip, - atsako nusijuokus, -
Grot žolynuos vis dar mokaus.

Skambinu štai varpeliu,
Iš miegų gėles keliu.

Din - dilin ankstyvą rytą.
Lašai žvilga, lyg prilyta.

Kelias bitė iš miegų,
Aš ją švelniai gaivinu.

Ir žiogelį, ir varlytę,
Ir mažytę skruzdėlytę.

Dar pagirdau lašeliu,
Ir vėl groju varpeliu.

Din - dilin saulutė šviečia,
Rasos lašas šokti kviečia.

Žėri, žiba, tra - lia - lia!
Kvepia šilas dainele.