Tėvo valia

Slepiamės audroj po šešių dienų bėgimo.
Septintoji - poilsio ir nevilties.
Atėmė jėgas tankus vidaus plakimas,
Grįžta noras pasiduot ir pasikart.
Tik garbė neleidžia stipt kaip šuniui.

Dar kartelį šiaušiu šlapius plaukus.
Barzda metus jau neskusta.
Aukojuos dėl aukštesnio gėrio abstraktaus.
Kodėl gi aš ne Jėzus Kristus?

Dėl pasaulio, o tiksliau - dėl nieko.
Einu, nes tėvas to norėjo.
Einu. Jis žino, jog išliksiu išdidus.

Ir visgi aš ne Jėzus Kristus.