Šūvis, šūvis, šūvis... Kraujas baloje
Bėgi, sunkiai bėgi... Aš veju tave.
Kvapą sunkiai gaudai. „Stot, nestot“ mąstai.
Žaibiškai artėjant tu mane matai.
Ir staiga sustoji, drąsiai į akis žvelgi.
Supranti jei jau mirti tenka, tai tik girioj, kur visi savi
Savąją vaikystę, tėvus tu meni.
Kai visi aplinkui rodės besantys geri.
Stingsta karštas kraujas, kręša baloje
Karksi, garsiai karksi varnos šakose.
Guli šerno kūnasm stūgso žolėse.
Nueinu į tolį, palieku tave...