7 valandos

Mes skaičiuosim senoviškas Europos pilnatis,
ką tik raudonai išdegtose amforose,
ir nepraversime akių,
tik širdis,
vienas kito po lašelį įsileisdami.
Skaitysim Šekspyrą ir tavo atsivežtus australų poetus,
įsisupę rausvuose Eos šaliuose,
ir vis slėpsimės nuo Dienos.
Ir Pilnaty vienoj
mūsų svajonės
- lyg kreivi geležinkelio bėgiai -
susikibę rankom susibėgs.
Tada abu vasariškai, lengvai
tarp dviejų aušrų suegzistuosim.
Laiko juostos susibėgs - tavo ir mano -
Ir kvepės šilta duona ir namais laukai.
O kai vangi diena prabus,
kils aukštyn du paukščiai,
pamiršę vardus ir valandas.