popierėlisLaime,
Mano saulėgrąžos rankose tirpsta,
O upėtakiai mano saulėgrąžų niekad nemėgo...
Žinai, mano žydinti saulė nurido Velnio kalnu,
Tenais, ties bėgiais.
Dieve, mano... Jai galas. Nenoriu!
Laime mano, kur gi tu?..
Anąsyk sužvejojau tave stalčiui,
Tokią mažą visą ir skaisčiai pilką.
Ir pamečiau... ir pamečiau ausy,
Klausydama, kaip kalbi niekus.
Sugrįšk, prašau, sugrįšk!
Ką aš be tavęs?
Žinai, rudenį numirė net mano saulėgrąžos.
Manau užkapojo upėtakiai.
Bet argi tai svarbu?
Laime, būk gera, sugrįžk namo. *
kogero
Tokia tai mano laimė, ir nė menkiausios viltelės nėra...
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2008-07-22 00:01
Blogas komentaras Rodyti?
2008-07-23 01:01
nepykite, bet bet aš nepasiduosiu :) menkas šitas, kitas gal bus dar menkesnis, o dar kitas jau vis geryn ir geryn. juk būna taip. tiesa? :)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-07-22 23:51
apatiška- sugrįžk parašyta teisingai. :P Lugnis- ačiū. Van- wht?dienoraštis deja taip pat žanras. taip pat kūrinys ;p tai ir yra KAŽKAS!
Blogas komentaras Rodyti?
2008-07-22 18:25
Maždaug taip gryninčiau ir įvesčiau herojaus ieškojimą ten, kur ją pametė,
nes jau nesvarbu, kiek suprantu, jis ir saulėgrąžas mėgo gliaudyt, bet nebegliaudo; tik kas tie upėtakiai - kai žvejojo glaudyt saulėgrąžų negalėjo, bet neišvesta linija, taip jau nebežvejoja, bet tai nesvarbu, nu viskas sudėta, gryninčiau, pasistengčiau per ausį kažką įvesti poetiško - na ir ryšium su mintim. Jis vis klauso (čia ji) kiek suprantu, gal laimė sugrįžta, pamesta ausyj: Mano saulėgrąžos rankose tirpsta, Upėtakiai mano saulėgrąžų niekad nemėgo... Mano žydinti saulė nurieda Velnio kalnu, ties bėgiais. Laime mano, kur gi tu?.. Anąsyk sužvejojau tave Tokią mažą ir skaisčiai pilką Ir visą Ir pamečiau Visą Kažkur ausyje, Klausydams, kaip kalbėjai visokius niekus. Sugrįžk, prašau, sugrįžk! Net mano saulėgrąžos rudenį... Žinai, Laime, rudenį numirė mano saulėgrąžos. Manau užkapojo upėtakiai... Bet ar tai svarbu? ne ne juk neklausiu, nieko neklausiu aš Laime tik klausau vis klausaus vis į kelią Į rankeną-blizgę Suklypusių durų Į slenkstį pražilusį Lietų palangėje kalbantį Klausau - jau gal tu?.. pasirodė... ___________________ rašyčiau vyr. giminės herojų, tada šmėsteli ir dar viena viešnia - Mirtis... (moteriška gim, žodis mirtis - ji, jei suasmeninti) erdvė pamąstymams skaitytojui. (o jau skaitytojas tiek vyr giminės, tiek mot. giminės pilietis, vis tik žmogus, bet eilius išlošia dar vieną neparašytą hertojų - Mirtį ( na dar ir jai erdvę, pamąstymams, neakivaizdžiai taip atveria, jei rašyt eilių asmenyje Vyr. giminės. dėkingiau, daugiau sluoksnių pamąstymams.) ) Blogas komentaras Rodyti?
2008-07-22 13:46
na, nesitikėjau kad teks pirštais badyti: tenais - nesakoma. stalčiui - pagal kontekstą spėju kad turėtas omeny vietininko linksnis, tuomet sakome stalčiuje. sugrįšk - rašosi su Ž. kogero - turi būti du žodžiai.
Blogas komentaras Rodyti?
2008-07-22 11:46
gal reikėjo kaip prozos tekstą rašyt, gal tada 'rimstanti' nesikabinės prie ritmo.
Blogas komentaras Rodyti?
2008-07-22 09:07
Chaotiškumas išreiškia būseną. Pajutau tą būseną. O viltis visada yra, tik kartais bjauriai sužaidžia slėpynių.
Blogas komentaras Rodyti?
2008-07-22 08:40
kažkur giliai lyg ir kažkas yra, bet tai užmaskuota prastu ritmu, gramatinėmis klaidomis ir šiaip, bendru kūrinėlio chaotiškumu.
|
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |