Ledinę širdį ištirpdei,
Jausmų liepsnelę įžiebei,
Buvai begalo atkakli, -
Tik vis atstumas skyrė mus...
Mylėt išmokau paslapčia,
Ir gyvenau gražiam sapne...
Ištarus garsiai ką jaučiu,
Mačiau aš šypseną tavų akių!
Aš bėgau nuo minčių
Keliaudamas gyvenimo keliu,
Šaltai sakydamas: -Sudie, -
Verkiau savoj širdy!
Slapstausi tarp žmonių,
Norėdamas ištrinti pėdsaką jausmų!