Tyliai krentu

Sapnuose mane kausto paralyžius. Naktimis nuolat jaučiu, kad vos įstengiu pajudinti kojas, nors jos ir priaugę prie kūno. Bandau kur nors eiti -į parduotuvę ar vaistinę, šiaip sau, į įprastas vietas, - ir negaliu, nors ką. Negaliu lipti laiptais, negaliu eit lygiu žemės paviršium. Sapnuose jaučiuosi išsekusi, ir miegodama dar labiau išsenku, jei tai išvis įmanoma. Atsibundu pavargusi; keista, kad dar galiu išlipt iš lovos. Dažnai ir to negaliu. Paprastai miegu dešimt valandų per parą, o neretai daug ilgiau. Esu ikalinta savo pačios mintyse. Amžinai jaučiuosi lyg apdujus.
  Noriu įsivaizduoti, kad po kelių minučių viskas bus kitaip. Gyvenu savo sukurtame pasaulyje, nes man taip labiau patinka.
  Atsidariusi vieną iš internetinių svetainių randu parašyta, jog buvęs grupės FOJE muzikantas Jaunius Beinortas (grojęs grupėje 1988-1989 metais) pasitraukė iš gyvenimo. Kas buvo yra ir bus FOJE ? ... Klaikiai pašėlęs gyvenimo puslapis ...
Virtuvėje užverda vanduo. Paimu puodelį ir pilu vandenį į lėkštę. Kažkas vyksta netaip. Ant žemės krenta ir dūžta lėkštė. Vanduo pasipila ant virtuvės grindų. Net nespėju užrakinti buto durų.
Pieva. Guliu ir žiūriu į praskrendančius debesis. Mėlynas dangus atrodo toks šiltas ir mielas. Pasaulis atrodo gali gyventi šiandien ir be manęs. Kažkur aukštai virš medžių praskrenda dar kažkieno mintys.

...tyliai krenta rugpjūčio žvaigždės...