Klaidinga neapykanta II

Metas kilstelėjo antakį ir kreivai nusišypsojo. Nieko įspūdingo, o vaidina lyg būtų visatos karalienė. Tai kad ji Maiklo asistentė, tai dar nieko nereiškia. Ir kaip ji drįsta su juo, Metu Lesliu, taip elgtis. Nors buvo savotiškai įdomu, nes dar nei viena moteris nebuvo jo taip taikliai pavariusi į šoną. Jis dar kartą šyptelėjo ir pagalvojo, jog neliks jai skolingu. Visos moterys vienodos, tik jų taktikos priemonės skirtingos. Visos jos nori susirasti turtingus vyrus, pasinaudoti jų pinigais ir palikti, tada ieškotis kitos aukos.
Vakars prasidėjo taip kaip Džeidė tikėjosi – nuobodžiai. Žmonės kurie buvo pakviesti vakarienės, jos nepastebėdavo, niekas prie jos nepriėjo persimesti žodeliu. Ji sėdėjo viena ir keikė save, kad sutiko čia ateiti. Maiklas ir dėdė Piteris bendravo su svečiais. Nutaikiusi minutę, kai Maiklas buvo vienas ji priėjo prie jo:
- Perduok Piteriui, kad aš dingstu iš čia. Sugalvok ką nors, jeigu kas klaustų kur aš. Nors nemanau, kad apskritai kas pastebėjo mane.
- Džeide, bet vakarienė dar net neprasidėjo.
- Tuo geriau, neliks tuščios vietos prie stalo ir nekil įtarimo.
- Bet Metas matė, kad tu čia.
- Jau ko gero pamiršo. Ta ilgakojė blondinė kuri nuolat jo nepaleidžia, neleis jam prisiminti.
- Bet Džeide.... – Maiklas bandė priešgyniauti, bet ji nutraukė jį.
- Aš bandžiau, tikrai Maiki bandžiau – kone maldavo Džeidė, - bet daugiau neturiu nei noro, nei kantrybės. Aš čia kaip balta varna. Niekas manęs nemato, stoviu kaip kokia kvailė.
Maiklas suprato ją, jai tikrai čia liūdna ir nuobodu. Ji nieko nepažysta ir niekas nedega noru susipažinti su ja. Jeigu jis galėtų elgtis laisvai....
- Gerai aš tave parvešiu.
- Nei negalvok apie tai, pati parvažiuosiu.
- Ne, imk bent jau mano raktelius. Aš grįšiu su tėvu. Jis nusimins sužinojęs, kad tu išvažiavai.
- Bet jis dar labiau nusimintų sužinojęs kokia kančia mane kankina.
Ji buvo teisi ir Miklas tą suprato. Jis išsitraukė iš kišenės raktelius ir padavė Džeidei.
- Važiuok atsargiai ir nepamišk rytoj prieš darbą manęs užvažiuoti.
- Gerai, saldainiuk, - nusišypsoji ji ir apsidairiusi ar niekas nemato, pakštelėjo Maiklui į žandą. – Būsiu labai atsargi. O tu pasilinksmink.
Ji apsisuko ir movė pro duris. Išėjusi įkvėpė tyro oro ir pasijuto laisva. Jai lyg našta nuo pečių nukrito. Sėdo į Maiklo sportinį automobilį ir nurūko namo. Džeidė buvo tikra, kad niekas jos nepasiges ir nepastebės jos dingimo. Bet ji klydo, vienas žmogus pastebėjo.


- Loganai, - Metas kreipėsi į savo agentą ir draugą. – Ar tu nemanai, kad mums reikėtų komandoje daugiau žmonių?
- Ne, o ką? – nesuprasdamas kur link suka Metas, pakraipė galvą Loganas Meretas.
- Manau, kad Rita viena nesuspėja.
- Tau geriau žinoti, brolau. Ryt kreipsiusi į kompaniją su prašymu paskirti mums dar vieną asistentą.
- Geriau asistentę, ir su prašymu patogiau kreitis šiandien, kai visa vadovybė vienoje vietoje. Paskui žinai kaip būna – visiems reikia su kuo nors pasitarti, o atsakymo taip ir nesulauki.
- Ar turi ką konkriataus numatęs? – Loganas, pradėdamas suprasti, kaip suokalbininkas žvilgtelėjo į Metą.
- Na konkretaus nieko, - tęsė Metas. – Matei Maiklas atėjo su nauja asistente?
- Ne
- Taip ir maniau, o tu dar mano agentas. Privalai viską matyti.
- Aš dar ir tavo draugas ir tikrai nepraleidžiu pro akis asistenčių, kurios dirba su prodiuseriais, - pašaipiai nusijuokė Loganas. – Bet Maiklo asisitentės nepastebėjau. Kiek pamenu paskutinį kartą ji buvo briunetė su didele krūtine ir ilgom kojom, bet vakar aš jos nemačiau.
- Kvailys, surimtėk ir klausyk. – Loganas surimtėjo, o Metas tęsė toliau. – Padaryk viską, kad ją priskirtų man.
- Negi ji tau taip patiko, kad nebetveri be jos? – vis dar šaipėsi Loganas.
- Ne visai, paprasčiausiai, aš norėčiau ją truputį prigesinti.
- O kas nutiko?
- Dar nieko, bet norėčiau pažiūrėti ko ji verta. Labai jau neprieinamą vaidino.
- Gal ji Maiklu miega ir tu jai nereikalingas?
- Nesvarbu su kuo ji miega, jos visos tokios pat. Vos tik pajunta didesnius pinigus ir perbėga iš vienos stovyklos į kitą.
- Gerai, aš pasistengsiu, kad tik tu turėtum ką veikti tarp filmavimų. Beje, ką pasakis Kasandra?
- O čia jau mano reikalas. Mūšis ne būtinai turi būti atviras. Tikiuosi neišsižiosi?
- O ar kada aš tave pavedžiau?
- Taip, dar ne pavedei. – nusikvatojo Metas. – Eik tvarkyti reikalų, bet tik taip kad niekas nieko nesuostų.


Ryte Džeidė pabudo pakilios nuotaikos. Palindo po dušu. Pasidarė du nedidelius sumuštinius su kumpiu, išsivirė kavos puodelį ir papusryčiavo. Iš spintos išsitraukė juodas kelnias ir tokios pat spalvos palaidinę. Susišukavo, susuko plaukus ir susegė juos sukėlusi segtuku. Truputį pasidažiusi pažiūrėjo į veidrodį ir buvo patenkinta tuo ką pamatė jame. Sėdo į Maiklo automobilį ir nuvažiavo pas jį.
- Sveikas, štai ir aš, - prakalbo ji, kai Maiklas atidarė duris. Jis jau buvo pasiruošęs. – O tu atrodai, taip na taip vyriškai.
- Sveika, galiu atsakyti ir tau, kad tu atrodai tikrai žavingai.
- Ačiū, dabar kai apsikeitėm komplimentais, gal papasakosi, kaip vakar praėjo vakarienė?
- Nieko įpatinga.
- Sakiau, kad niekas nepastebės.
- Taip, o dabar važiuojam į darbą. Jaudiniesi?
- Dar ir kaip. Net drebu iš baimės. – Ir tai buvo tiesa. – Jeigu mane vakar taip priėmė, tai gal šiandien dar daugiau staigmenų laukia.
- Nusiramink, juk visą gyvenimą nebėgsi nuo žmonių.
- Tu teisus, bet vis tiek bijau. Tu gi supranti – pirmos darbo dienos sindromas ir taip toliau.
- O kur dingo tai drąsi moteris, kuri vakar nepabijojo atsikirsti Metui? – Maiklas apkabino Džeidę, kad ši apsiramintų. – Kiek pamenu, tu dar vaikystėje buvai kovinga asmenybė. Gaudavau aš nuo tavęs...
- Na jau, na jau neperdėk.
- Beje, turiu tau pasakyti, kad taryba paskyrė tave rūpintis Meto Leslio reikalais. Taip kad priklausysi jo komandai.
- Tu išprotėjai? - Džeidė išsprogdino iš nuostabos akis. – Ir kas taip nusprendė?
- Žinojau, kad tau nepatiks. Mačiau kaip surėmėt špagas. Vakar Meto agentas pasakė, kad jo komandai reikalingas papildomas žmogus. Žinai, kaip šitam versle – aktorius, tai tas asmuo nuo kurio priklauso, kiek žmonių ateis į jį pažiūrėti. O nuo to kiek žiūrės, priklauso – koks bus pelnas. Metas dabar taip sakant, ant bangos.
- Bet maniau, kad aš tavo asisitentė? – bandė pateisinti save.
- Taip, tu ir būsi mano asistentė. Bet atsakinga dėl Meto. Tai kaip tarpininkė tarp manęs ir jo. – paaiškino Maiklas. Ir lyg teisindamasis pridūrė. – Suprask jis mums dabar labai reikalingas, „Savas vyrukas“ sulaukė stulbinančio pasisekimo ir žmonės nori matyti tęsinį. Dabar jis diktuoja sąlygas, o mums nelieka nieko, tik paklusti.
- Suprantu....
- Nenusimink, viskas bus gerai. Metas nėra tokio bjauraus charakterio. Jo komantos nariai džiaugiasi galėdami su juo dirbti. Tai kas atsitiko vakar nieko baisaus, tik šiaip nemalonus icidentas. Suprask ir jį, darbas, pamiše gerbėjai, nuolat iš paskos lakstantys fotografai. Visa tai erzina, o ir nuovargis daro savo. Dirbdama su juo tu ir pati viską suprasi.
- Įkalbėjai, aš pasistengsiu jį suprasti.



MAN MALONU, KAD JŪS SKAITOTE, AČIŪ. MAN LABAI SVARBU SUŽINOTI JŪSŲ NUOMONĘ APIE ŠĮ GIMSTANTĮ KŪRINĮ. PATI JĮ PRISKIRČIAU MOTERIŠKAI, SU TAM TIKRA MEILĖS PRIESKONIO DOZE, RAŠLIAVAI. LAUKIU JŪSŲ ATSILIEPIMŲ, KURIE TIKIUOSI  NEBUS LABAI ŽIAURŪS, BET OBJEKTYVŪS IR LINKIU GERO SKAITYMO.
TIK NUO JŪSŲ PRIKLAUSO, AR ŠIO KŪRINIO TESINYS PASIEKS SKAITYTOJUS AR LIKS MANO KOMPIUTERIO FAILUOSE.:)