***

Saulės vėjas bučiuoja į skruostą,
Girios ošia meilės žodžius,
Susilieja širdžių mūsų dūžiai,
Plaka vienu ritmu...

Mėnesiena žemę apkloja
Nakties nuometu, juodu šydu,
Susilieja mūs kūnai įkaitę
Po skaidriu žvaigždėtu dangum...

Ir pamiršę mes viską pasauly
Klausomės jūros troškimų gailių,
Kurie neša mus per visatą,
Kol mes tampam vienu; jau nebe du...