Kai niekas nematys

Paimsiu aš pūką.
Sutrinsiu tarp pirštų.
Neliks to lengvučio,
Tegu jis sau miršta.

Nuskinsiu aš gėlę.
Išrausiu iš žemės.
Neliks jos šaknų ten
Karti tuštuma tik.

Išpilsiu ąsotį vandens ant asfalto.
Neskriausčiau vandens, jei jis būtų nekaltas.
Vanduo ištekės iš manęs pro akis
Išdžiūsiu kerštinga, kai nieks nematys