Gėla ir viltis

Ak, tie sapnai nakty žudo tikrovę,
Griauna jie tiesą ir kilnius troškimus,
Rytoj teks mirti - priimt likimą,
Bet aš tikiu žmogum, proto galia.

Ne, negaliu aš verkti, ne negaliu dejuoti,
Reikia man rytą ankstų Saulės diską išvysti.

Aš toks vargdienis, gatvės aš elgeta,
Darbo aš padoraus nerandu,
Tie filosofai laikomi nevykėliais,
Jiems tik belieka pasitraukt.

Vien pinigai juk valdo šitą pasaulį mažą,
Mačo ir mafijozai - laikomi jie karaliais.

Man šiandien iš ausų kraujas bėga,
Kraupūs šešėliai tykoja pribaigt,
Kapinių vaizdas prieš akis iškyla,
Dilgėlės ir gyvačių irštvos čia.

O, deivės geltonkasės, o nimfos tamsiaplaukės,
Jus pilyse uždarė niekšai ir tironai.

O, Dieve, Tu gali nutiesti tiltus,
Per neišbrendamas pavydo upes,
Šią naktį noriu aš regėti šviesą,
Nes aš tikiu žmogum, proto galia.