Iš tikro aš labai bijau numirti
Bijau nebematyti artimų žmonių
Bijau išėjęs žemėje palikti
Tiek daug neužbaigtų darbų..
Tikiu kad mano saulė dar nenusileido
Nes dar širdis pulsuoja verdančiu krauju..
Dar noriu pamatyti tavo seną veidą
Ir dar išgirsti juoką mūsų žaidžiančių vaikų..
Norėčiau dar ne kartą su aušra pabusti
O saulei nusileidus vėl užmigti tavo glėbyje..
Ir savo mirtį pasitikt norėčiau
Tuomet kai nebeliks darbų gyvenimo lape..