Upeliu sidabro bėgu, švyturiuoju,
Bangele sumintas, vėju sudraikytas,
Skaidruma šaltinio trykštu tau prie koju,
Lapeliu linguoju tėkmėje nukritus.
Pempiuku pabėgu nušienauta pieva,
Gyvastim keluosi iš kiekvieno grumsto.
Taip sugrįžti šaukia vaiką senas tėvas –
Atsigerti džiaugsmo, liūdesį nustumti.
Iš svajonių žemės aš lieku mieliausia –
Šiltos, svaigios naktys, tyluma rasota,
Paliktos gyventi mėnesienos blausios
Iš pirmosios meilės nupinajam soste.


Edvardas





