Stovėdamas persikų geltonumo vakaro saulės spindulių nutvieksto keturaukščio daugiabučio pašonėje ir (ne) laukdamas rytojaus pompastiškos gimtadienio šventės, žmogus prisiminė ne taip seniai sapnuotą persiko geltonio Toskaniškąjį sapną, atgijusį būtent šio gražaus vakaro šviesoje ant keturaukščio daugiabučio plytų, ir šyptelėjo atradęs netikėtą panašumą tarp išsvajotos Italijos ir daugiabučio, kuriame gyvena. Šviesos žaismas sukėlė seniai pamirštą saulėtą jausmą, kuris savo ruožtu iššaukė mintį to žmogaus galvoje – galima jaustis kaip Italijoje ten ir nesant, svarbu, kad širdyje nešiotumeisi dalelę Italijos – kad širdyje būtū taip saulėta ir šilta kaip Toskanoje. Dar kartą nusišypsojęs vakaro šviesai už gražią ir vertingą dovaną gimtadienio proga, žmogus pasuko prie pirmos laiptinės – savo NAMŲ link.