Bobutės (II dalis)

Taigi. Sėdi trys bobutės pirmadienį ryte prie gydytojo M. durų. Kalba apie vakarykščias Šv. Mišias. Na, juk nieko juokingo nėra, kad jos kalba apie Mišias. Nes apiegos buvo tikrai geros, gražios, kunigėlis puikų pamokslą išrėžė, o vėliau davė suvalgyt Dievo kūno gabaliuką.
Bobutėms jis visada prilimpa prie gomurio. Tačiau senosios niekada nerodo savo nepatogios padėties. Būna net atvejų, kai jos su Ostija burnoje pravaikšto visą dieną ir tik vakare, susiruošę išsiimti protezus, deramai pasikrapšto gomurį ir atlipina baltą paplotėlį nuo gomurio.
Viena jų aptiko gan neblogai užsilikusį paplotėlį, todėl nutarė nevalgyti (nuėjo komunijos kitą sekmadienį be išpažinties!), o išsidžiovinti ir turėti kaip atminimą.
Ji paėmė dėžutę nuo margarino, ją kruopščiai išvalė, ir įdėjo jon nesurytą komuniją. Ir niekam nesakė nė mur mur. Dažnai tik gudriai šypsodavosi, kai draugės prakalbdavo apie sekmadienines Šv. Mišias...