rodos pirštai tipena klavyrais
aš ties rytu nubudęs išeičiau
pro miražą skaistybės į dangų
apsijuosęs plaštakėmis sprandą
ten galybė šviesos bet per skaisčiai
redaguoja kuo tapti nubudus
gilios įdubos - nuoskaudų slenksčiai
kur užkliuvęs vis įkrentu tyliai
kur beribė naktų pro žvaigždynus
tiksliai skamba variniais cimbolais
šimtas krentančių gilzėmis brolių
migs vasarvydžio pustonių kloniuos