tiesiog

Kai kūną užlies tamsa,
Mano ašaros tekės tavo veidu.
Šalta kaip ledas ranka
Persmelkia kūną - aš ją paleidžiu.

Sudužęs veidrodis parodo pasaulį -
Nesakysiu, kad niūru, nes taip ir nėra.
Pasaulis sudužęs lyg veidrodžio šukės.
Jį sulipdyti ne mano dalia.

Tamsoj jau šviesu, beveik atsimerkiau.
Per kūną nubėga karščio banga,
Vis dėlto rankos aš nepaleidau -
Ji man parodė kas kaip yra.

Lėtai atsistojau, atsisėdau prie lango.
Pūga nerami, tuo pačiu jos nėra.
Ir štai tarp žvaigždžių šokančių tango
Visai netikėtai radau aš tave.

Susikibom mes rankom, išskridom aukštyn,
Kur niekas nebuvo, kur mūsų nebus,
Pasaulio šukės nukrito žemyn.
Šypsnis veide, nes mes jau toli.