Jums Jūsų

Kilnusis prince, čia skurdus valstietis laukia Jus
Ką jam sakyt? Ar kviest? Ar niekint išvaryt?
Matau pas Jus kilni širdis, tai siūlau Jums susilaikyt
Suteikt jam žėmes iš dangaus ir duot arkliuką jai suart
Jus mąstot, taip aš suprantu, danguj tos žėmes juk apstu
O norinčių čia nemažai, hektaras, du – visi čionai
Jum patarimą duosiu aš – mėginkit saugoti save
Tie niekadėjai tik to laukia: apvogt, atimt ir besiklaupti
Taigi, žėmelę tu suarsi, kad Mes matytume darbą
Paskui tu gausi ir malonę, atjos arkliukas tau su žmona
Matai nelygus juk visi, tu revoliucija esi
Tu vėl šlykšti, tu viską griauni kur esi
Tavęs bijau, bet negerbiu
Tau nuosprendį aš pats skelbiu:
Te galas tau šiandien ir čia