trylika isgyvenau

Trylika žvakių ant stalo baltų,
Trylika mano juodžiausių minčių,
Trylika meilės ir džiaugsmo dienų,
Trylika mano mirties valandų.

Dvylika paukščių padangėj baltų,
Dvylika aukso varpų aš girdžiu,
Dvylika rožių pražydo rausvu,
Dvylika mano išnyko minčių.

Vienuolika degančių meilės širdžių,
Vienuolika rankų šaltų aš jaučiu,
Vienuolika skamba gražiausių natų,
Vienuolikos niekad nepamiršiu naktų.

Dešimt nukrito jau kraujo lašų,
Dešimt nukrito iš mano akių,
Dešimt pražuvo svajingų sapnų,
Dešimt į ugnį kelių nerandu.

Devintas dangus mums abiems per toli,
Devinta mirtis jau tikrai per arti,
Devintus metus šitą naštą nešu,
Devintus metus aš tavęs negirdžiu.

Aštuonis gražiausius atsiųsiu sapnus,
Aštuonis gražiausius atsiųs ir dangus,
Aštuonis išgersiu aš vyno lašus,
Aštuonis kartus mano meilė pražus.

Septynis metus aš laukiau tavęs,
Septynis metus aš nekęsiu savęs,
Septynis žengiu link tavęs aš žingsnius,
Septynis tariu tau gražiausius žodžius.

Šešios sekundes ir mes jau kartu,
Šešios minutes ir paleist negaliu,
Šešių valandų be tavęs aš kenčiu,
Šešis metus dėl tavęs gyvenu.

Penki mėnesienoj jau spindi žaibai,
Penkių šnibždesiu negirdžiu – negerai,
Penki pasigirdo griaustini riksmai,
Penki tokie garsūs, bet tu nematai.

Keturis nuodų buteliukus aš turiu,
Keturių aš negersiu, bijau, negaliu,
Keturias tau aš strėles jau smeigiu,
Keturios lūžta dėl meilės kerų.

Tris vienaragius per tiltą vedu,
Tris jų ragus aš atimt ketinu,
Trys jų vadai, nerandu gražesnių,
Tris šiuos vadus aš paleist jau turiu.

Du kelius pasirinkti galiu,
Du balsus šalia jų apšviečiu,
Du keliai ir aš juos girdžiu,
Du keliai ir dvi mirtys prie jų.

Vienas žmogus ir tiek daug širdžių,
Vienas žmogus aš verkiu, nes mirštu,
Vienas pasaulis, aš vienas liūdžiu,
Paskutinė eilutė ir sudiev jau turiu.