* * *

Kai tu užsimerki...
Kai pakyli virš žemės...
Kai prarandi laiko sąvoką...
Kai stebi visą skubantį pasaulį iš aukštumų...
      pro debesis...
Kai jauti, kaip kiekviena tavo kūno ląstelė tampa savarankiška...
      nepriklausoma...
      laisva!..
Kai įgavęs pagreitį skrieji tarsi nematomas rojaus paukštis virš dangaus plunksnų...
      virš jūros...
Kai nebežinai, kas esi...
      tik supranti, kad esi menkas...
      bet tavęs iš esmės nejaudina šitas klausimas...
Kai išnyksti laike...
      erdvėj...
      pasauly...
Kai supranti Gamtos didybę...
Kai suvoki pasaulio nuostabumą...
Kai pamatai Žemę be žmonių...
      natūralią...
      tokią, kokia ji turėtų būti...

Tada tu gali sakyti, jog žinai, kas yra tikrai gera muzika....

[ačiū Blue Tonic World kūriniui "Liberation"...]