nužudžiau Ingą
šventą dieną, sekmadienį po pietų
geriant arbatą
ji vėl paprašė paduoti cukraus
nors aiškiai mačiau, kad ji arčiau sėdėjo cukraus
tinginė
...bet ją mylėjau
kažkada
dabar jau viskas kitaip
praslinko viskas
baigėsi TIKROJI meilė
nužudžiau Ingą
susitepiau rankas vanile
bandžiau valytis į jos suknelę
bet ji stipriai delnu kirto
ir pasirodė raudonis mano veide
„niekšas!”
ji tikriausiai pagalvojo
bet ką galiu padaryti - aš viso labo tik žmogus
galbūt todėl ir nedraugiškas
nužudžiau Ingą
ji iėjo į kambarį, kada jau buvau apžiojęs pistoletą
ir ištrauke ji man iš burnos
pasakė: „po viso to bus daug bėdos,
o aš nesiruošiu valyti kruvinas grindis,
vien tik todėl, kad kažkoks beviltis užsigeidė pasitraukti,
eilinį kartą pabėgti nuo atsakomybės,
nuo savęs”
man kantrybė trūko...
nesislapsčiau, dievui taip ir pasakiau -
nužudžiau Ingą