Pabudimas dviese

Skausmingas gumulas
Išsiveržia klaustukais
Ir įsikūnijęs
Skausme
Viltingai lyja
Į tavas akis...
Iš kur tu atėjai,
Užpildei
Mano delnus?
Kada išeisi?
Gal - visgi pasilik?..
Demėtai mano sielai
Tereikia didelės kantrybės...
Ar numazgosi ją
Pašnibždomis
Sapnuotais bučiniais?
Ne?
Tai kam čia atėjai?
Nereikia.
Kaip nors išsilaižysiu
Dvišakiu liežuviu.
Taip atsitinka,
Turbūt kartoji tyliai...
O aš galvojau -
Kad būna rožių be spyglių...
---
Komedija baigta
Kiekvienas nori
Būti
Mielas.
Į gražią tavo
Sunokintą moterį
Spoksai?
Tai aš-
Be sąmonės
Baltajam angelui
Bučiuojant
Skaičiuoju pergales...
Žinok ir man
Anuomet toks buvai...