Plynėj rugių

Palaiminta ponia vis ieškanti tamsos...
Bėdos ieškojus, ji vėl ramiai miegos.
Pasiutus siautus saulė vakaruos.
Lakštingala čiulbėjus, amžinai miegos.

Suspigus, suspindus sekundė trumpa.
Virpėjo aguonos raudona galva,
Sidabrinė punksna raitysis lape.
Rašalas sudžiuvo. Jo jau nebėra.

Paukštelis mano skrido išskrido,
Plunksnos purvinos liko atliko.
Siela vieniša vis ieško draugijos...
Mintys susivijo. Ir balškosi dikynėj.

Plynėj rugių. Danguj tarp žvaigždžių.
Atsivėdėjus, kad tvosiu iš pasalų.
Aguonos vis supos žydėjo...
O alyvos atrodo dar labiau kvepėjo...

Sukus apsukus. Susisukus siela vaitos.
Rugių-varpas geltonas rašalu teplios.