Stebuklu žaižaruoja, blizga.
Vaivorykštės kelius numoja,
Plaštakės tyliai tyliai šnabžda,
Kad ne viskas, kaip galvoji...
Dažytos, nupudruotos,
Vėjo tik myluotos
Vitrinoj stovi lėlės,
Meilės padėjėjos.
Gatve tuščia
Vis plūsta žmonės.
Ar naktį blankią,
Ar dienos šviesoj
Nelygu nuliui, viskas tolumoj.
Iš pasakiškų rūmų...
Visokių rūbų...
Tik gaila nematysi
Sijonų, suknių ir kitų
Matysi kelnes,
Pamestų diržų
Ir nuogą, baltą kūną.
Apkabinsi, pabučiuosi
Bus tylu...
...myliu...
aidas atkartos
...dviejų šimtų...
...dviejų naktų...
o ratas vis riedės.
Nežvelgs iš praeities,
Nebus kitos baigties
Tik meilė
Be priežasties...


svetrimga



