dedikuotas

Tu pripėdavai
Visą mano dangų
Ir visad žiūrėjai giedromis akimis
Dėl tavęs
Manosios pilnos gintarų

Tu burdavai
Tik gerus dalykus
Ir kūrei dainas apie žalioj girioj
Gyvenantį nykštuką
Kuris visada visko
Turėdavo
Ir dalindavos

Tu varvi beržo kamienu
Ir sula limpi prie lūpų
Nes gimei su laukais
Ir mirei su žeme

Tu sulipdai mano šipulius
Ir išraižai tiesas ant mano pirštų
Kai dedu antspaudus
Ant svetimų pečių

Tu nupūti debesis
Nuo mano rūpesčio dienų
Ir dėlioji kablelius
Man už kulnų
Kad mokėčiau
Skaityti praeitį
Nesiveldama į audras.


Visad žiūriu į dangų
Į saulės spindulius-
Tavo kojas-
Kurie kaip lipnūs
Širdies vaistai
Susaisto mane savo gijom

Ir galvoju
Tada-
Kam aš gimus?

Kai varvi sūria sula
Į mano lūpas

Iš tylių debesų.