***

Nerimas keistas apagaubęs padangę,
Bemirštą arkliai nesiliauja vis žvengę,
Žiurkės seniai jau palikę laivus:
Niekam nerūpi, kas bus.

Nektaras, perpildęs žiedus, tykšta ant žemės,
Jame pasigėrusios skęsta besparnės plaštakės,
Žalumos tykios iš keršto sunykę,
Lietūs sustoję ties stogo kraigu.

Vasaros kaitros gosliai sėda nat kūnų,
Kibirkštys pilasi vėjo ištroškus malūnams,
Senei besirenkant vėles,
Ją seka pulkas gelsvų papūgėlių.