Ir tegul lyja
tik žvaigždėm
ne nuoskaudom
po ryto atviru
dangum
sustoję grožimės
nejaugi vasara
nejaugi esame
vėl kvepia
neapsakomai skaniai
pražydę rožės.
Ir susimąstymo
akimirka prasminga
nuoširdžiai džiaugiamės
tik kartais
gal apsimetam
nėra ribos
kur viskas baigiasi
nes iš tikrųjų
tik prasideda.