Auksei

Garuoja siela,
kaip paukštis paklydęs,
sudegsi savyje,
vėjui benešiojant,
prisiminsim tave,
ištikimą tik tam,
kas nesugeba ropoti.

Žalios varlės,
linguos aplink,
nepažįstamai draugei,
giedos mintimis,
nusineš į laikus,
laimės būtus,
be pinigų,
be drabužių.

Skiriamės trumpam,
kad prisimintume tam,
kuris skaitys, nežinodamas,
ką tu veikei.