Tiesa...

Nelemta man pakilti į žydrynę,
Ir skristi balandžiu tolyn, tolyn.
Nelemta man keliauti per tėvynę,
Pasiekt svajonę, tą, kuri gyva širdy...
Nelemta man keliauti mokslo toliais
Kur liko svajos ilgesio giesmė tyli, tyli,
Kur kužda mokslo žmonės, kad rytojus
Ne man keliaut šviesia gatve tolyn...
Kur pinigai, kur mokslo kaina – litas
Nelemta man, kai vėjai groja po langais,
Einu tolyn tyli, rami, užsisvajojus,
Ir niekas nesupras, ko ilgisi širdis...
Spausdinkit sau Jūs dėdės geradariai,
Rašykit Jūs naujas savas knygas,
Kaip mokslo kaina, ne protu o litais
Matuoja tas, kas turi jų pilnas pinigines.
O kam jau vėjai švilpauja kišenėj,
Nelemta, ne pakilt balandžiu jau ne...
Ir niekas nesupras ką žmonės myli,
Svajonę tylią ar pinigines pilnas?..