paskutinis prisiminimas

priešpilnis
rytas

išlindęs pro langą žmogelis
auksiniais plaukais
įkvėpė džiūstančios aušros
garuojančios sekmadienio gatvėse

įlindęs žmogelis atgal
gulinčiam broliui prie krosnies
įpūtė lašą drąsos
pavasarį rastos ant asfalto

atrėmęs kairiąją koją
į papilkusių grindų lentą
žmogelis šypsojos
(vis dar)
brolis pabudo gyventi

žmogeliui - treji
brolis - tai aš