Senelių prieglauda

Ramiai lyg angelai sargai
Kalbėsimės sena tarme.
Vėlių suoleliai bėgs sutikti
Mus šlubus, įves namo šalta upėtakio srovė.

Įmesim akinius į upę -
Tegul žiūri į dangų žali krokodilai -
Mes gi atsineškime alaus,
Ir, pelekus žuvies vyniodami
Į laikraštinį popierių taukuotą,
Kalbėkim užkeikimo maldą
Visoms numirusioms nuo radiacijos žuvims,
Apaštalams,nubudusiems vidurnakty
Šalia savų Marijų Magdaliečių
(Pro sutemas Dievulio nesimato).

Dalinkimės žalios žuvies
Mėsa ir ašakom,
Prisimindami gerus laikus,
Kai dieną Petras buvo Petras,
O naktį atvirkščiai.
Atminkime namus, kuriuos gyveno
Žydelis Chackelis, prakeiktas šunlupys,
Kurio vaikai bijodavo mažiau, nei jų tėvai.
Ar nori dar alaus? Jau pats vidurnaktis.
Jau metas gultis:
Vieniems į lovas,
Į karstus kitiems