Rudens takas

jau nuvyto visos gėlės
baigės balius vasarėlės
ant takelio klevo lapai
vasaros žolynus slepia

ištuštėjo puotos menė
vasarėlė kai pelenė
rudenio taku nubėgo
su margų žiedų sermėga

vijos ją dar rudenėlis
suvyliotas vasarėlės
su vorų tinklais ją gaudė
bet ir vasara nesnaudė

rudenėlio vejama
bėgo per laukus basa
ir iš nuostabios mergaitės
ant takelio dvi kurpaitės

o jomis susidomėjo
nes tokių dar neregėjo
jas suradusi ponia
ėjus tuo taku žiema

ji su nuostaba žiūrėjo
kad čia batai netikėjo
nes ponia jau daugel metų
vaišto su žieminiais batais